vyvelėti

vyvelėti: vỹvelėti, -ėja, -ėjo intr., vìvelėti NdŽ 1. NdŽ dejuoti, skųstis, verkšlenti: Ana vỹvelėja visiem del savo nesveikatės Tvr. Pradėjo jau vỹvelėt ir sekios, kol neapskentęs ką duosi Ds. Gana tau vỹvelėtie – niekas da nekaria Dkk. Prie jų vivelėjo sužeisti vaikai A.Vien. ║ tr. prašinėti: Vyvelėjau vyvelėjau Kazį pinigų ir nieko negavau Trgn. ║ murmėti, burbėti: Prašiau paskolint pinigų, ale vỹvelėja, nenori, sako neturiąs Ign. Anas su manim labai ir nenorėjo ūturt – tik vyvelėjo, ir gana Ign. Da vỹvelėja, aiškiai nepasako Trgn. 2. abejoti, svyruoti: Vyvelėju: eit ai ne Dglš. Vyvelėja Jonas: važiuot nevažiuot Dglš. Tėvai vyvelė[jo], ai leist duktė až to berno Dglš. Jis prie vaistinės durų nedrąsiai vivelėjo A.Vien. \ vyvelėti; nuvyvelėti; pavyvelėti; suvyvelėti

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

nuvyvelėti — nuvỹvelėti intr. numurmėti, neaiškiai nušnekėti: Kai tu jį paklausi – nuvỹvelės tik Trgn. vyvelėti; nuvyvelėti; pavyvelėti; suvyvelėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pavyvelėti — pavỹvelėti intr. 1. padejuoti, pasiskųsti: Pavỹvelėjęs ir nueis Dkk. 2. paniūniuoti, neaiškiai pamurmėti: Par mus visi mėgsta pavỹvelėt Sld. 3. paabejoti: Pavỹvelė[jo] pavỹvelė[jo] ir padarė Dglš. vyvelėti; nuvyvelėti; pavyvelėti; suvyvelėti … Dictionary of the Lithuanian Language
suvyvelėti — suvỹvelėti intr. suabejoti: Suvỹvelėjau, ar apsmoka tokiam durniui sakyt Ktk. vyvelėti; nuvyvelėti; pavyvelėti; suvyvelėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias